Saugiau ir pėstiesiems ir važiuotiems
Žiedinės sankryžos daug prisidėjo prie to, kad mūsų šalies keliuose būtų saugiau pėsčiajam ir dviratininkui, patogiau sėdinčiam prie vairo. Lietuvos kelininkų veikloje prioritetu tapusi eismo sauga įgyja naujus kontūrus. Dėl jų dažnai ginčijamasi, abejojama, tačiau pažangios naujovės plinta vis plačiau ir jau duoda rezultatus.
Viena iš didžiausių ir aktualiausių naujovių – modernios žiedinės sankryžos. Modernios žiedinės sankryžos visoje Europoje pradėtos statyti dar apie 1960 metus. Vieni pirmųjų šioje srityje pasidarbavo anglai, o pažangi patirtis greitai persikėlė už Atlanto į JAV ir netrukus paplito daugelyje pasaulio šalių. Ilgametė praktika patvirtino, kad tai yra vienas iš labiausiai pasiteisinusių sankryžų tipų, todėl daugelyje tiek ekonomiškai galingų, tiek besivystančių pasaulio valstybių šio tipo žiedinių sankryžų kasmet pastatoma vis daugiau ir daugiau. Vien Olandijoje, kurios plotas mažesnis nei Lietuvos, įrengta beveik 4000 žiedų.
Kaip teigia Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (LAKD) direktoriaus pavaduotojas Egidijus Skrodenis, Lietuvoje tokios naujoviškos žiedinės sankryžos pradėtos diegti ne taip seniai – pirmoji pastatyta 1998 metais ties Kėdainiais. Iš pradžių jų buvo nedaug, bet nuo 2004–2005 metų šių statybų sparta nesulaikomai augo. Dabar esame pastatę 67 modernias žiedines sankryžas, sustoti nežadama ir artimiausiu metu. Aišku, tai priklausys nuo finansinių Lietuvos kelininkų galimybių, bendros ekonominės situacijos šalyje.
Panašumai ir skirtumai
Modernios žiedinės sankryžos nuo mums įprastų žiedinių sankryžų skiriasi savo dydžiu ir geometriniais parametrais. Tokias didelio skersmens žiedines sankryžas, kurias mes jau daugelį metų esame įpratę matyti didžiuosiuose mūsų šalies miestuose, užsienio šalių specialistai net nebevadina žiedinėmis sankryžomis, o tik judėjimu ratu. Modernios žiedinės sankryžos yra žymiai mažesnės ir kompaktiškesnės. Taip pat skiriasi ir geometriniai parametrai: įvažiavimo ir išvažiavimo trajektorijos, eismo juostų pločiai ir pan. Moderniose žiedinėse sankryžose gatvių, įsijungiančių į žiedą, ašys įsikerta kiek įmanoma statesniu kampu, o seno tipo žieduose gatvės į žiedą įsilieja smailiu kampu. Kai ašys įsikerta statesniu kampu vairuotojas geriau mato žiedu atvažiuojančius automobilius, taip pat užtikrinamas mažesnis įvažiavimo į sankryžą greitis ir pan. Tokioms sankryžoms įrengti reikalingas gerokai mažesnis žemės plotas, o tai pastaruoju metu labai aktualu, ypač miestuose. Seno tipo sankryžų įvažiavimų ir išvažiavimų eismo juostos yra itin plačios, todėl jose laisvai gali tilpti ne vienas, o keli automobiliai, dėl to padaugėja pavojingų situacijų, nes susigrūdę vairuotojai nebesusigaudo kuris turi pirmumo teisę. Maža to, dėl didelio skersmens ir sklandaus įvažiavimo į seno tipo žiedą, jame gali būti išvystomas didelis greitis, siekiantis net iki 70km/h. Taip nukenčia ne tik saugumas, bet ir sankryžos pralaidumas, nes vienam automobiliui važiuojant tokiu greičiu kiti vairuotojai paprasčiausiai bijo įvažiuoti į sankryžą. Jau nekalbant apie tai, kad įvykus eismo įvykiui pasekmės dėl didelio greičio būna labai skaudžios.
Palyginkime įvairius vieno lygio sankryžų tipus. Paprasta trišalės formos sankryža turi 9 taip vadinamus konfliktinius taškus, kuriuose susikerta eismo srautai. Paprasta keturšalė sankryža (nesvarbu, ar šviesoforais, ar ženklais reguliuojama) turi 32 tokius taškus. O šiuolaikinė moderni keturšalė žiedinė sankryža su viena juosta įvažiavimui ir viena – išvažiavimui (viena juosta žiede) turi tik 8 konfliktinius taškus. Taigi ir eismo įvykio tikimybė kelis kartus mažesnė.
Pasak E. Skrodenio, važiavimo greitis moderniame žiede yra pakankamai mažas. Jei sankryža suprojektuota teisingai, jos centrinės salelės spindulys turėtų siekti nuo 5 m iki 20 m, o atitinkamai visas išorinis skersmuo gali svyruoti nuo 16 m iki 45 metrų. Jei žiedinė sankryža dviejų eismo juostų, tai skersmuo gali siekti ir 60 metrų (tuo tarpu seno tipo žiedinės sankryžos skersmuo svyruodavo nuo 90 iki 300 metrų!). Numatyta, kad naujose sankryžose optimalus greitis kinta 16–30 km/h intervale. Jei važiuojant nurodytu greičiu ir atsitiktų nelaimė, toks eismo įvykis dažniausiai būtų tik techninis – niekas nesusižeistų ir nežūtų.
Mažėja aukų
Minėtos 27 sankryžos buvo pastatytos daugiausia itin avaringose vietose, kur susiformavo „juodosios dėmės“ ir kiti pavojingi ruožai. Įvykių analizė parodė labai gerus rezultatus – tose vietose avaringumas sumažėjo beveik 95 proc. Po įrengimo tik dvejose sankryžose įvyko 3 įskaitiniai eismo įvykiai, kurių metu niekas nežuvo, tik nesunkiai susižeidė. Analizuojant tokias avarijas paaiškėjo, kad jas dažniausiai sukelia ne infrastruktūros trūkumai, o tiesiog vairuotojų neatidumas. Itin viršijus greitį įmanoma, kad vairuotojai nepastebės žiedinės sankryžos ir jų transporto priemonės tiesiog perskris per sankryžos centrinę salelę ir atsidurs kitoje jų pusėje. Tik įsivaizduokime, kokį pavojų toks vairuotojas sukeltų kitiems eismo dalyviams įlėkdamas į paprastą sankryžą.
Kitas, anot E. Skrodenio, labai svarbus sankryžoms parametras – sankryžos pralaidumas. Nors atsiranda oponentų, kurie mano, kad žiedinės sankryžos nepatogios ar netobulos, su tuo negalima sutikti – jie dažniausiai įsivaizduoja senovinius žiedus. Taip, griozdiškos senosios sankryžos dėl savo didelio skersmens, didelio važiavimo greičio ir ne visai tinkamų geometrinių parametrų buvo nepralaidžios, susidarydavo chaotiškų situacijų, kuriose vairuotojai elgdavosi netinkamai.
O štai modernios žiedinės sankryžos visai kitokios. Jų pralaidumas siekia apie 15000–25000 automobilių per parą (arba 1500–2500 automobilių per valandą). Jei palyginsime vienos juostos žiedinę su šviesoforu reguliuojamą sankryžą, tai žiedinėje ir pralaidumas didesnis, ir transporto prastovų laikas žymiai mažesnis.
Problemų gali iškilti tik spūsties valandomis – tokiu metu šviesoforu reguliuojamos sankryžos pralaidumas gali būti šiek tiek didesnis. Todėl ten, kur didelis transporto intensyvumas, gali būti statomos taip vadinamos „turbo“ žiedinės sankryžos. Jos pasaulyje pripažintos tarp labiausiai pasiteisinusių šiuolaikinių kelių infrastruktūros išradimų. Pastaruoju metu Olandija ir Vokietija jas pradėta statyti masiškai, nes tai pats saugiausias ir pralaidžiausias vieno lygio sankryžos tipas.
Šiandien vieną tokią „turbo“ žiedinę sankryžą turime ir Lietuvoje – ji 2011 metais pastatyta kelyje Šiauliai – Palanga.
Modernios žiedinės sankryžos yra labai draugiškos pėstiesiems. Kadangi jose greitis būna nedidelis, tai labai patogu įrengti perėjas ar praėjimus (priklausomai nuo to, kokioje vietovėje pastatytos sankryžos: jei gyvenamojoje teritorijoje, tai įrengiamos perėjos, jei užmiestyje – praėjimai pėstiesiems).
Saugos salelės
Žiedinių sankryžų prieigose pėstiesiems gali būti įrengiamos ir saugos salelės – taip jie saugiai pereina vieną eismo juostą, esant reikalui, saugiai palaukia salelėje, o paskui pereina kitą juostą. Prie tokių sankryžų patogu įrengti autobusų stoteles, tiesti pėsčiųjų takus. Siekiama, kad tokių sankryžų zonoje žmonėms nereikėtų išeiti į važiuojamąją eismo juostą ir jie jaustųsi saugūs.
Moderni žiedinė sankryža nesunkiai gali būti pritaikyta ir dviratininkams.
Kad sankryža būtų tvarkinga, informatyvi, saugi ir patogi, turi būti užtikrintas aiškus (ypač esant kelioms eismo juostoms) žymėjimas kelio ženklais, dangos ženklinimu, informaciniais skydais. Tuo siekiama, kad vairuotojas, prieš įvažiuodamas į sankryžą, galėtų pasirinkti tinkamą eismo juostą. Judėjimas turi būti sutvarkytas taip, kad vairuotojui nereikėtų pulti persirikiuoti pačioje sankryžoje arba prieš pat ją. Likus ne mažiau kaip 200 metrų iki sankryžos jis jau turi būti informuotas apie tai, kurią juostą reikia pasirinkti priklausomai nuo tolimesnės važiavimo krypties.
Žiedinės sankryžos centrinėje salelėje patogu įrengti apšvietimą – tuomet vienu metu apšviečiamos visos kelių atšakos, kurios įsijungia į žiedą.
Moderni žiedinė sankryža, įrengta miestelyje ar priemiestyje, pakeičia vietovės estetinį vaizdą. E. Skrodenio teigimu, užsienyje viduryje tokios sankryžos jis yra matęs pastatytą didžiulį akmenį. „Kai pasakėme, kad į jį gali atsitrenkti kokia nors transporto priemonė, tai mūsų gidas nuėjo prie akmens ir pakėlė jį viena ranka – tas akmuo buvo padarytas iš jūros putos. O vairuotojams jis atrodo grėsmingai, prie tokio žiedo jie sumažina greitį, tampa atsargesni“.
Kitų šalių sankryžose, kad būtų gražiau, taip pat kuriama floros biologinė įvairovė, ten žydi gėlės, auga medeliai. Prie žiedo puoselėjimo mielai prisideda ne tik kelininkai, bei ir miestelių, kuriuose jie įrengti, gyventojai.
Sankryža tampa kur kas saugesne
Svarbu pažymėti, kad šiuolaikinėje sankryžoje gali apsisukti ir labai ilga transporto priemonė. Jei krovininės transporto priemonės su priekaba vairuotojas pasiklysta ar pasirenka neteisingą kryptį, tai paprastoje trišalėje ar keturšalėje sankryžoje, jam apsisukti gana keblu. O štai žiedinėje tokios problemos nebelieka – gali apvažiuoti ratu ir pasirinkti tinkamą kryptį. Todėl Prancūzijos ir kitų šalių pramonės rajonuose, kur sutelkta daug logistikos centrų ir įmonių – vairuotojų patogumui įrengiamos žiedinės sankryžos.
Dar vienas žiedinių sankryžų privalumas – jose susikertantys keliai neskirstomi į pagrindinius ir šalutinius. Visi jie – šalutiniai. Iš bet kurios krypties atvažiavęs, praleidi važiuojantį žiedu. Toks eismo organizavimas itin ženkliai padidina sankryžos saugumą. Įprastose trišalėse ar keturšalėse sankryžose avarijos kaltininku dažniausiai tampa vairuotojas, kuris, kad ir nedideliu greičiu, įvažiuoja į sankryžą iš šalutinio kelio. O skaudžias eismo įvykio pasėkmes lemia dideliu greičiu pagrindiniu keliu važiuojantis „teisus“ vairuotojas. Tuo tarpu principas, kad žiede visi įsiliejantys keliai yra šalutiniai, tausoja žmonių sveikatą ir gyvybes.
Matome, kad žiedinės sankryžos patrauklios ne vien estetiškai, bet ir suteikia galimybę saugiai ir patogiai privažiuoti prie pageidaujamo objekto. Jos patogios eismo organizavimo požiūriu – nereikia įveikti sudėtingų kairiųjų posūkių, reikiamą kryptį gali pasirinkti saugiai apvažiavęs žiedu.
Ne tik modernios žiedinės sankryžos pasaulyje padeda užtikrinti saugų eismą. Daugelis šalių, kuriose žemas avaringumo lygis, sankryžose įrengiamos iškilios saugaus eismo salelėmis. Apie jas šiek tiek jau užsiminiau. Tokia praktika pasaulyje taikoma 30–40 metų, o pastaraisiais metais pasiteisino ir Lietuvoje.
Mūsų vairuotojai galvoja, kad salelės sukuria papildomą kliūtį ir apsunkina važiavimą. Taip tikrai nėra, nes tose vietose, kur pastatytos iškilios salelės, stovi ir atitinkami įspėjantys kelio ženklai, specialiai pažymima kelio juosta, salelės perimetru gali būti įrengti šviesą atspindintys stulpeliai. Jei vairuotojai paisytų ženklų nurodymų, tai nekiltų jokių problemų.
Įprastose sankryžose, kuriose susikerta 4 juostos, viena juosta galima važiuoti tiesiai ir sukti į kairę, kita juosta – važiuoti tiesiai ir sukti į dešinę. Šią ydingą praktiką sankryžos su iškiliomis salelėmis išsprendžia iš esmės – lieka viena juosta važiuoti tiesiai ir pasukti į dešinę, o kita juosta paliekama tik posūkiui į kairę. Salelė užtikrina, kad niekas neatsitrenktų į stovinčio ir norinčio sukti į kairę automobilio galą.
Antra, fizinės salelės neleidžia vairuotojams atlikti draudžiamo manevro – lenkti sankryžos zonoje. Tokie susidūrimai būna itin skaudūs.
Trečia, įrengtos iškilios saugos salelės vairuotoją veikia ir psichologiškai. Matydamas susiaurėjusią važiuojamąją dalį, jis nevalingai mažina greitį, tuo pačiu sumažėja eismo įvykio tikimybė, o jam įvykus sušvelnėja pasekmes.
Galiausiai salelės užtikrina ir lengviausiai pažeidžiamų eismo dalyvių – pėsčiųjų – saugą. Juk sankryžų zonoje pėsčiųjų judėjimas būna intensyvesnis. Salelės jiems gerokai palengvina užduotį pereiti platų kelią: jose galima saugiai stabtelėti ir palaukti, nebūtina rizikuoti ir skubėti įveikti visą kelią iškart. Sankryžos su iškiliomis salelėmis gerai matomos iš toli, jos saugesnės.
Beje, tokios salelės įrengiamos taip, kad netyčia užvažiavus transporto priemonė nebūtų labai sugadinama (nebent būtų važiuojama beprotišku greičiu). Jos įrengiamos neaukštos ir nuožulniais bortais. Siekiant pagerinti jų pastebimumą tamsiu paros metu ar sudėtingomis oro sąlygoms, iškilių salelių bortuose įmontuojamos „katės akys“, kontūrą pažymi lankstūs plastikiniai saugos stulpeliai.
Šitas sankryžų tipas mažiau saugus už žiedines, tačiau tokiai sankryžai įrengti reikia mažiau investicijų ir mažesnio žemės ploto. Suprojektuoti žiedines sankryžas pavyksta ne visur, o rekonstruoti jas ir įrengti iškilias saleles – beveik visada įmanoma. Taip pat žiedai paprastai nestatomi tokiose sankryžose, kurių šalutiniame kelyje eismo intensyvumas žymiai mažesnis nei pagrindiniame.
Atlikta analizė rodo, kad pertvarkius buvusias sankryžas ir jose pastačius iškilias saleles, avaringumas sumažėja apie 80 proc. Avarijos tokiose vietose dažniausiai kyla tik tuomet, kai vairuotojas nepaiso kelio ženklų, viršija leistiną greitį, išvažiuoja į priešpriešinę eismo juostą ar daro kitas panašaus pobūdžio klaidas.
