Lietuvos keliuose juodųjų dėmių kiekvienais metais mažėja. 2014 m. duomenimis, mūsų šalies keliuose juodųjų dėmių, tai yra vietų, kuriose 500 metrų kelio ruože per ketverius metus įvyko bent 4 eismo įvykiai, kuriuose žuvo ar buvo sužaloti žmonės, liko vos 37. Vos prieš aštuonerius metus „juodųjų dėmių“ šalies keliuose buvo net 267, pernai jų buvo nustatyta 43.

 

Nuoseklus darbas duoda rezultatų

Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (LAKD) Eismo saugumo skyriaus vedėjo Nemuno Abukausko, vienas iš pagrindinių efektyvios ir sėkmingos inžinerinės veiklos vykdymo prielaidų – užtikrinti ekonominį naudingumą. Diegiamos priemonės turi švelninti eismo įvykių pasekmes ar padėti visiškai jų išvengti. Ekonominis efektyvumas įvertinamas eismo įvykių sumažėjimo (patirtų nuostolių eismo įvykių metu sumažėjimo) ir panaudotų lėšų inžinerinių priemonių įdiegimui santykiu, t.y.: didžiausia ekonominė nauda pasiekiama diegiant sąlyginai nebrangias inžinerines eismo saugos priemones, kuriomis galima pasiekti maksimalaus eismo įvykių su žuvusiais ir sužeistaisiais sumažėjimo. Atsižvelgiant į tai, didžiausias ekonominis efektyvumas pasiekiamas inžineriškai tobulinant didžiausio avaringumo ruožus, vadinamąsias juodąsias dėmes.

Pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančią juodųjų dėmių nustatymo metodiką, juodoji dėmė yra toks 500 m kelio ruožas, kuriame per 4 metus įvyksta 4 ar daugiau įskaitinių eismo įvykių, kuriuose žūva arba sužalojami žmonės.

Juodoji dėmė yra sąlyginai trumpas kelio ruožas (vidutinis ilgis sudaro 0,4 km), o eismo įvykių sankaupos jose didžiausios, tad ekonominiu požiūriu efektyviausia inžinerines priemones diegti būtent jose.

Šešeri pažangos metai

N.Abukausko teigimu, vykdant intensyvią inžinerinę veiklą juodųjų dėmių šalinimo srityje pasiekta itin gerų rezultatų: pastaruosius 6 metus juodųjų dėmių skaičius Lietuvos keliuose nuolat mažėja. 2006 m. buvo nustatytos 267 „juodosios dėmės“, 2007 m. – 247, 2008 m. – 225, 2009 m. – 178, 2010 m. – 135, 2011 m. – 87, 2012 m. – 58, 2013 m. – 43, šiemet – tik 37.

2014 metais 14 juodųjų dėmių nustatyta magistralinės reikšmės keliuose, 18 juodųjų dėmių krašto keliuose ir 5 juodosios dėmės rajoniniuose keliuose. 25 juodosios dėmės buvo nustatytos užmiesčio keliuose ir 12 juodųjų dėmių gyvenvietėse.

Valstybinės reikšmės keliuose nustatytose juodosiose dėmėse per 2010–2013 metus įvyko 192 įskaitiniai eismo įvykiai, kurių metu 18 žmonių žuvo ir 252 buvo sužeisti. Magistraliniuose keliuose esančiose juodosiose dėmėse žuvo 10, krašto keliuose esančiose juodosiose dėmėse žuvo 6, rajoniniuose keliuose – 2 eismo dalyviai.

 

Tobulėti ribų nėra

Nagrinėjant juodųjų dėmių susiformavimą įtakojančių veiksnių visumą ryškėja tam tikros tendencijos: juodosios dėmės susidarymą gali lemti vienas ar keletas veiksnių (inžinerinių trūkumų), kuriuos galima aiškiai identifikuoti. Kaip teigia N. Abukauskas, dažniausiai pasitaikantys inžineriniai trūkumai yra šie: netinkami sankryžos parametrai, ribotas kelio matomumas vertikaliųjų ar horizontaliųjų kelio kreivių zonose, aukšti kelio sankasos šlaitai, arti kelio augantys medžiai, pėsčiųjų/dviračių takų trūkumas. Didelės įtakos juodosios dėmės susidarymui turi kelio apšviestumo sąlygos, teritorijų šalia kelio apgyvendinimo tankis ir pobūdis, pėsčiųjų bei dviratininkų eismo intensyvumas ir judėjimo kryptys, autobusų stotelių būklė, nuovažų į ūkio ar gyvenamosios paskirties objektus tankis.

Didelę įtaką juodųjų dėmių susiformavimui turi ir su inžineriniais kelio trūkumais nesusiję veiksniai, dėl kurių įvyksta eismo įvykiai: techniškai netvarkingų transporto priemonių eksploatavimas, nepatyrusių vairuotojų veiksmai, neblaivūs eismo dalyviai. Pastarųjų sukelti eismo įvykiai turėjo įtakos 11 juodųjų dėmių 2014 metais Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose susiformavimui.

Dažniausiai pasitaikanti eismo įvykio rūšis juodosiose dėmėse yra susidūrimai – apie 50 % visų eismo įvykių, mažiausiai – susidūrimai su stovinčia transporto priemone – apie 1 % visų eismo įvykių. Daugiausia žmonių žūna eismo įvykiuose su pėsčiaisiais – apie 37 % visų žuvusiųjų, sužeidžiama – susidūrimų metu, apie 60 % visų sužeistųjų.

Veiksmingas metodas

Kaip jau minėta, intensyvi juodųjų dėmių šalinimo politika per 6 metus leido sumažinti juodųjų dėmių skaičių daugiau nei 4 kartus, tačiau šių pavojingų eismui lokalizacijų šalinimas išlieka aktualus ir šiandien: kai kuriuose Lietuvos valstybinės reikšmės kelių ruožuose juodųjų dėmių tankis išlieka gana didelis. Iki šiol daugiausia juodųjų dėmių yra likę kelio Kaunas–Zarasai–Daugpilis ruože tarp Kauno ir Jonavos. Vis dar yra juodųjų dėmių, kuriose per 4 metus įvyksta daugiau kaip 10 įskaitinių eismo įvykių, sužeidžiama daugiau nei 10, žūva 1-2 eismo dalyviai.

Anot N. Jakubausko, apibendrinant juodųjų dėmių Lietuvoje šalinimo strategiją galima teigti, kad juodųjų dėmių nustatymo ir tyrimo metodas išlieka vienu efektyviausių avaringumo mažinimo įrankiu. Tai gana paprastas, statistinių duomenų vertinimo, aplinkos ir eismo pobūdžio veiksnių analizės atlikimu pagrįstas metodas, nereikalaujantis sudėtingų skaičiavimų ar brangios įrangos tačiau efektyvus, operatyvus ir pakankamai patikimas.

Pagrindinis šio metodo trūkumas – galimybė taikyti jį tik tose vietose, kuriose eismo įvykiai jau vyksta, t.y. nuostoliai dėl eismo įvykių jau yra patirti. Šis metodas neįgalina taikyti priemonių visiškos eismo įvykių prevencijos užtikrinimui.

 

Kelio kategorija	Eismo įvykai	Žuvo	Sužeista
Magistraliniai	87	10	105
Krašto	82	6	112
Rajoniniai	23	2	35

 

„Juodųjų dėmių“ skaičiaus pokytis	Magistraliniai	Krašto	Rajoniniai	Iš viso
Iš viso 2013 m.	21	18	4	43
Išnyko	13	10	2	25
Atsirado	6	9	3	18
Išliko	8	9	2	19
Iš viso 2014 m.	14	18	5	37

 

Kelio tipas	2013 „juodos dėmės“	2014 „juodos dėmės“	Pokytis
Magistraliniai	21	14	-7
Krašto	18	18	0
Rajoniniai	3	5	+1
Viso:	43	37	-7

 

Juodųjų dėmių, kuriose įvyko daugiausiai eismo įvykių penketukas

Eil. Nr.	Kelio Nr.	Kelio pavadinimas	Juodosios dėmės km	Eismo įvykių per 4 metus
1.	A9	Panevėžys-Šiauliai	55,97-57,40	12
2.	A6	Kaunas-Zarasai-Daugpilis	35,48-35,94	10
3.	A6	Kaunas-Zarasai-Daugpilis	17,98-18,50	9
4.	140	Kaunas-Šakiai	6,00-6,67	7
5.	A1	Vilnius-Kaunas-Klaipėda	99,60-100,30	6